Griuvimų prevencija vyresniame amžiuje

Europoje išryškėjo sparčios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias daugiausiai lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Manoma, kad iki 2060 metų dvigubai padidės 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius, todėl yra labai svarbu sudaryti sąlygas oriam ir sveikam gyventojų senėjimui. Kiekvienais metais griuvimų traumas patiria maždaug 1 iš 3 asmenų, kurių amžius 65 metai ir vyresni. Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, nuotaiką, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą, tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Fizinis aktyvumas (kartu su kitais sveiko gyvenimo būdo veiksniais) gali suteikti pagyvenusiems asmenims galimybę pailginti savo aktyvaus ir nepriklausomo gyvenimo metus bei sumažinti funkcinį apribojimą bei socialinę izoliaciją.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos 65 metų ir vyresniems žmonėms būtų: per savaitę būtina bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai ar abiejų šių veiklų kombinacijai. Bet kokia veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes priešingu atveju gaunamas nepakankamas teigiamas organizmo atsakas. Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fzinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą. Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą, siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti. Kai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar įvairių kitų priežasčių) negali įgyvendinti šių fzinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.

Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat prisideda prie senjorų fizinės sveikatos gerinimo, du kartus per savaitę yra vykdomos mankštos, kurių metu atliekami įvairūs fiziniai pratimai gerinantys laikyseną, raumenų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją.

Patarimai griuvimų prevencijai:

• vartokite daugiau liesų pieno produktų, nes juose daugiau kalcio. Kalcis stiprina kaulus;

pasitikrinkite vitamino D kiekį kraujyje. Vitaminas D dalyvauja kaulų ir mineralų apykaitoje. Vitaminas D kaulų lūžių riziką veikia dvejopai: sumažina griuvimų riziką ir didina kaulų mineralų tankį;

• naudokitės pagalbinėmis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą (vaikštynės, lazdelės);

• pasistenkite, kad namų aplinka nekeltų pavojaus;

• lipdami laiptais ar eidami lauke, ypač tamsiu paros metu, neskubėkite;

• avėkite tinkamus, patogius batus. Žiemą avėkite specialius neslystančius antbačius, kurie sumažina griuvimų tikimybę esant slidžiai dangai lauke;

• prieš keldamiesi iš lovos, minutėlę pasėdėkite ant krašto, giliai įkvėpkite;

• vonioje naudokite guminį ar neslidžia apačia kilimėlį;

• duše ir vonioje naudokite kėdutę;

• būkite fiziškai aktyvūs. Nėra abejonių, kad pakankamas senyvo amžiaus žmonių pajėgumas padeda jiems išlaikyti savarankiškumą bei socialinį integralumą;

• pasistenkite, kad mobilusis telefonas visuomet būtų šalia jūsų.

Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas